meršėti

meršė́ti, -ė́ja (mer̃ša [K], J, mer̃šta MŽ125, merši R, MŽ518), -ė́jo; CII671 žr. 1 miršėti: Nemeršė́siu, ką sakai J. Bet tu, pone, nemeršėjai, mane visad apveizdėjai KN25. Ir kaipog teip didžio gero darymo turime meršėt? DP572. meršė́tinai adv.; CII671, N.